Atliekami 2 tiriamieji darbai po 1,5 val., grupę dalinant į du pogrupius: 1. Smėlio bei vandens savitųjų
šilumų palyginimas; 2. Dirvožemio elektrinio laidumo tyrimas.
- Kaip greitai medžiaga įkaista ar atvėsta, lyginant su kita medžiaga jos aplinkoje, yra susiję su jos savitąja
šiluma. Pavyzdžiui, karštą dieną smėlis labai greitai įkaista, vakare greitai atvėsta, o jūrą palaiko tiek dieną
tiek naktį beveik pastovią temperatūrą. Savitoji šiluma yra medžiagos savybė, kuri priklauso nuo
medžiagos molekulių struktūros ir fazės. Medžiagos, turinčios stiprią tarpmolekulinę trauką, turi didesnę
savitąją šilumą ir joms reikia daugiau energijos, kad pakelti jų temperatūrą. Dirbdami poromis mokiniai
pakaitinę smėlį ir sumaišę su šaltu vandeniu, išmatavę temperatūras ir mases iš šilumos balanso lygties
apskaičiuos smėlio savitąją šilumą. Smėlio savitąją šilumą palygins su vandens savitąja šiluma. - Natūralioje aplinkoje druskos kiekis gali būti didelis tiek dirvožemyje, tiek vandenyje. Pavyzdžiui, upių
vandenys yra labai skirtingo druskingumo dėl skirtingų dirvožemio tipų, geologinių struktūrų bei druskingų
požeminių vandenų įplaukų. Problemos atsiranda, kai natūralus aplinkos druskingumo balansas pakinta.
Druskingumas yra didelė grėsmė paviršiaus ir požeminių vandenų ištekliams. Priklausomai nuo druskos
kiekio dirvožemyje, pakinta augalų augimas. Kaip, matuojant mėginių elektrinį laidumą, nustatyti, ar
skirtingo dirvožemio vanduo yra skirtingai laidus elektrai? Dirbdami poromis, mokiniai tirs 3 skirtingus
dirvožemio mėginius (miško, kambarinės gėlės bei pakelės) elektrinio laidumo jutikliu išmatuos ir palygins
dirvožemio elektrinį laidumą.
