Atliekami 2 tiriamieji darbai po 1,5 val., grupę dalinant į du pogrupius: 1. Vandens savitosios garavimo
šilumos nustatymas; 2. Sūraus vandens elektrinio laidumo tyrimas.
- Garavimas tai medžiagos perėjimas iš skystosios būsenos į dujinę. Skysčio temperatūrai kylant,
garavimas spartėja. Savitoji garavimo šiluma yra fizikinis dydis, skaitmeniškai lygus šilumos kiekiui, kurį
reikia suteikti vienetinės masės skysčiui paverčiant ji garais, esant pastoviai temperatūrai. Virsdami
skysčiu, t. y. kondensuodamiesi, garai atiduoda tokį pat šilumos kiekį, kokio reikia jiems susidaryti. Taigi
savitoji kondensacijos šiluma lygi savitajai garavimo šilumai. Mokiniai nustatys savitąją garavimo šilumą,
leidžiant garus iš indo su verdančiu vandeniu į indą (kalorimetrą) su šaltu vandeniu, kur jiems
kondensuojantis, šalto vandens ir indo (kalorimetro indelio) temperatūra padidėja. Iš užrašytos šilumos
balanso lygties nustatys ieškomą dydį – vandens savitąją garavimo šilumą. - Kaip tirpalo elektrinis laidumas priklauso nuo druskos koncentracijos? Ištirpinus druską vandenyje
gauname elektrolitą, kuris yra laidus elektros srovei. Šios savybės būdingos rūgščių, hidroksidų ir beveik
visų druskų tirpalams. Laidumas priklauso nuo tirpalo koncentracijos, jo matavimai yra geras ištirpusių
kietųjų kūnų kiekio vandeniniame tirpale koncentracijos rodiklis. Dirbdami poromis mokiniai pasidarys
skirtingos koncentracijos druskos tirpalus ir naudodami elektrinio laidumo jutiklį nustatys elektrinį laidį,
užrašys tiesės lygtį bei apskaičiuos laidžio pokytį. Naudodamiesi grafiku nustatys druskos tirpalo laidį su
žinoma koncentracija.
