Įvairios šviesos formos pasižymi įdomiomis ir naudingomis savybėmis, kurias šiandien jau mokame ištirti moderniais prietaisais ar pagal sąveikos su įvairiais objektais rezultatą, tokį kaip šviesos interferencija, difrakcija ir mums įprastą optinį atspindį. Poliarizuota šviesa vadinama šviesos banga (elektromagnetinės bangos elektrinio lauko dedamoji), sklindanti tarpusavyje lygiagrečiomis plokštumomis. Tokį bangos pavidalą galima sukurti nepoliarizuotą (natūralią) šviesą praleidus šviesai skaidriu anizotropiniu kristalu. Jei šviesa balta, tuomet kristalas nusidažo įvairiomis spalvomis, priklausomai nuo atskirų bangų interferencijos rezultato. Šviesai sąveikaujant su difrakcine gardele taip pat pasireiškia bangų interferencija ir dėl jos poveikio šviesai skaidrūs kūnai tampa spalvotais. Sumaniai panaudodami šviesos interferencijos reiškinį galbūt galėtume atsisakyti kūnų paviršius gražinančių, bet aplinką teršiančių dažų, tačiau vis tiek regėtume spalvotus kūnus. Kokios sąlygos užtikrina patikimą interferenciją? Kokių difrakcinių gardelių reiktų, kad mus supantys žmogaus sukurti objektai būtų spalvoti net ir be dažų, kuriais įprastai padengiamas objektų paviršius?
Mokiniai supras šviesos interferencijos ir difrakcijos reiškinius ir juos lemiančius veiksnius, mokės elgtis su reiškinių egzistavimą patvirtinančiais prietaisais. Gebės pasirinkti būdus ir reikiamas priemones, siekdami nuspalvinti objektus nenaudojant dažų, ir (ar) įvertinti vidinių įtempių kiekį šviesai skaidriuose objektuose.
