Nuo genomo sekoskaitos ir uolienų tyrinėjimo iki superkompiuterių ir hologramų kūrimo – paskutinį rugsėjo penktadienį Vilniaus universitetas vėl prisijungė prie daugiau kaip du dešimtmečius Europoje ir už jos ribų vykstančios mokslo populiarinimo iniciatyvos „Europos tyrėjų naktis“.
Universiteto tyrėjai renginių lankytojus kvietė patirti mokslą iš arti: įsitraukti į eksperimentus, dalyvauti paskaitose ir praktinėse veiklose, lankytis mokslinėse laboratorijose ir apie tyrėjų darbą kalbėtis su jais pačiais. Botanikos sode, Gyvybės mokslų centre, Chemijos ir geomokslų, Fizikos, Matematikos ir informatikos bei Medicinos fakultetuose vykę renginiai sutraukė per 600 dalyvių. Didžiąją dalį jų sudarė vyresniųjų klasių moksleiviai ir mokytojai, atvykę ne tik iš Vilniaus miesto ir regiono, bet ir iš Telšių, Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų.
„Universitete turime itin stiprią mokslo bendruomenę, aktyviai ir noriai besidalijančią savo žiniomis ir patirtimi su jaunąja karta bei ją ugdančiais pedagogais. Šiemet džiaugiamės galėję pasiūlyti net keturiasdešimt gilesnį įsitraukimą skatinančių tiriamųjų veiklų, ekskursijų į laboratorijas ir praktinių užsiėmimų, apimančių visas STEM sritis.“, – sako projekto vadovė Laima Zamžickė.
Dialogo tarp tyrėjų ir jaunosios kartos svarba
Didžioji dalis veiklų vyko VU Gyvybės mokslų centre, kur drauge su centro mokslininkais ir doktorantais jas rengė ir VU Metodinio STEAM centro edukatoriai bei „Mobiliosios bioklasės“ komanda. Plačiajai visuomenei atsivėrė mokslinių laboratorijų durys, Herbariumas ir Zoologijos muziejus, vyko mokslininkų paskaitos ir nuodugnios praktinės veiklos, tapusios šių metų renginių vizitine kortele.
„Mokiniams tai buvo proga apsilankyti tikroje mokslinėje laboratorijoje, susipažinti su kasdieniu mūsų darbu ir patiems išbandyti mėginių paruošimo ir mikroskopavimo metodus. Norėjome parodyti, kaip iš tiesų vyksta moksliniai tyrimai, leisti trumpam pasijusti tyrėjais ir, žinoma, sudominti neuromokslais bei gyvybės mokslais apskritai. Daugelis mokinių jau kitais metais rinksis, kur ir ką studijuoti. Tikimės, kad mums pavyko sudominti Gyvybės mokslų centro veikla ir galbūt paskatinti rinktis studijas pas mus.“, – sako doktorantas Igoris Nagula, moksleiviams vedęs tiriamąją veiklą „Pelė kaip modelinis organizmas: nuo anatomijos iki mikroskopavimo“.
Pasak I. Nagulos, tyrėjams svarbu ne tik vykdyti mokslinius tyrimus, bet ir dalytis savo patirtimi su jaunąja karta, nes būtent iš šių mokinių ateityje gali išaugti nauji mokslininkai, kurie toliau plėtos gyvybės mokslus Lietuvoje.
Jam antrina Populiacinės genomikos laboratorijos vadovė doc. dr. Alina Urnikytė, su komanda Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre apsilankiusius moksleivius pakvietusi užsukti į molekulinės genetikos laboratoriją ir susipažinti su genomo sekoskaitos įranga: „Man ir komandai tokie susitikimai ypač svarbūs: paaugliui galimybė ateiti į tikrą universiteto mokslinę laboratoriją gali tapti pirmuoju išliekančiu jausmu, kad mokslas yra artimas, įdomus ir galbūt vieną dieną taps jo paties pasirinktu keliu. Susidomėjimą jautėme visą ekskursiją. Klausimų kilo nuo paprasčiausio „Kas yra DNR?“ iki to, ką ji gali pasakyti apie ligas, žmogaus kilmę ir net tolimą mūsų praeitį. Ypač įsiminė akimirka, kai mokiniai pamatė, kad skaidriame, vandenį primenančiame skystyje galima nustatyti DNR. Sulaukėme ir klausimo, kiek kainuoja perskaityti žmogaus genomą.”, – šypsosi mokslininkė ir čia pat pasidžiaugia nuoširdžiomis padėkomis po ekskursijos: „Net perklausėme mokytojos, ar tai ne vien mandagumas. Paaiškėjo, kad tikrai ne!“.
Tyrinėti kvietė VU Metodinis STEAM ugdymo centras
„Europos tyrėjų nakties“ programą Vilniaus universitete koordinavęs VU Metodinis STEAM ugdymo centras 7–12 klasių moksleivius ir jų mokytojus kvietė į dešimtį praktinių užsiėmimų – nuo augalų pigmentų iki hologramų dirbtuvių ir kintamos žvaigždės modelio kūrimo. Šiųmetėje programoje buvo ir mokytojų profesiniam tobulėjimui skirtų renginių: VU Metodinio STEAM ugdymo centro komanda su biologijos, chemijos ir fizikos mokytojais, pasitelkę mieles laboratorijoje kūrė biobateriją, o Chemijos ir geomokslų fakulteto Didaktikos centre būrėsi pradinio ugdymo pedagogės, išmėginusios praktinius eksperimentus, tinkamus gamtamokslinėms pamokoms su pradinukais.
„Atlikome ir išsinagrinėjome šešis eksperimentus: indikatorinių žuvelių spalvinimą, lavos lempą, dirbtinį sniegą, slaptą rašalą, pripučiamas žuveles ir vitaminų raketą. Tokie užsiėmimai padeda mokytojams įgyti pasitikėjimo ir praktinių įrankių, kuriuos jie gali iškart pritaikyti savo pamokose. Svarbu, kad eksperimentai būtų paprasti, saugūs ir tinkami pradinukų amžiui.“, – pažymi VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Didaktikos centro vadovė dr. Julija Grigorjevaitė.
Ateityje – dar daugiau mokslo populiarinimo iniciatyvų
Vilniaus universitete vykę „Europos tyrėjų nakties“ renginiai yra projekto „Cities in STEAM“ iniciatyvų dalis. Projektą vykdo penkios mokslo įstaigos: Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas bei mokslo ir inovacijų populiarinimo centras „Mokslo sala“.
Kitos dvi projekto inciatyvos – „Tyrėjai mokyklose“ ir „Mokslo komunikacijos akademija“ – visoje Lietuvoje startuos jau netrukus.
Projektu „Cities in STEAM“ siekiama ne tik didinti susidomėjimą mokslu, bet ir stiprinti pasitikėjimą moksliniais tyrimais, skatinti smalsumą, kūrybiškumą bei aktyvų pilietinį įsitraukimą, sprendžiant klimato kaitos, tvarumo, technologijų, švietimo, sveikatos ir socialinius iššūkius.
— Projektas „Cities in STEAM“ yra finansuojamas Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ Marie Skłodowska-Curie veiksmų priemonės „MSCA and Citizens“ lėšomis. Straipsnyje išsakomos autorių nuomonės ir požiūriai nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar finansavimą skyrusios institucijos pozicija. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą skyrusi institucija už juos neatsako.
VU / Tomo Laurinavičiaus nuotr.
Vilniaus STEAM centro / Martynos Bakaitės-Burokienės nuotr.
