Konferencija

Inžinerinis ugdymas STEAM kontekste yra kompleksinis procesas, reikalaujantis sisteminio ir informatinio mąstymo. Sėkmingam inžinerinių kompetencijų ugdymui būtinos aktyvios, patirtiniu ir projektais grindžiamos mokymosi strategijos. Kadangi švietimo sistemoje trūksta praktinių užduočių, nuolatinis mokytojų kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės patirties stiprinimas yra kritiškai svarbus. Inžinerijos ugdymo turinys mokykloje privalo subalansuotai apimti tris sritis: inžinerinių medžiagų pažinimą, gamybos bei IKT technologijas ir inžinerinių sistemų analizę. Išsamiai nagrinėjant struktūrines, mechanines, elektrines, elektronines ir hidraulines sistemas, mokiniai įgyja bazinį inžinerinį raštingumą ir supranta technogeninės aplinkos sandarą ir veikimą. Visos šios teorinės žinios įgauna prasmę tik tada, kai yra taikomos per iteratyvų inžinerinio mąstymo ciklą, apimantį idėjų generavimą, prototipavimą ir testavimą. Šio problemų sprendimo algoritmo adaptavimas net ir ikimokykliniame amžiuje užtikrina tolygų vaiko, kaip kūrėjo, raidą bei didina atsparumą nesėkmėms. Galiausiai, inžinerinis ugdymas tampa fundamentalia bendrojo išsilavinimo dalimi, ugdančia inovatyvų, prisitaikyti gebantį ir globalius iššūkius sprendžiantį XXI amžiaus pilietį.

Pranešime pristatomas gimnazijos inžinerinio ugdymo modelis, pagrįstas STEAM ir patirtinio mokymosi sinergija. Dalijamasi gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip per tarpdalykinę integraciją, inžinerines dienas, pasirenkamuosius dalykus bei projektus su verslo įmonėmis ir aukštojo mokslo įstaigomis ugdomos mokinių kompetencijos. Akcentuojama sistemingo bendradarbiavimo, mokytojų profesionalumo ir grįžtamojo ryšio svarba siekiant gilesnių žinių, motyvacijos ir sėkmingo karjeros planavimo.

STEAM ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose vis dažniau įvardijamas kaip viena svarbiausių krypčių, siekiant ugdyti ateities kompetencijas, tačiau praktinis jo įgyvendinimas neretai kelia iššūkių – nuo mokinių motyvacijos iki metodinių sprendimų pasirinkimo. Pranešime bus pristatomas „Ateities inžinerijos“ modelis kaip praktinis sprendimas, padedantis įtraukti 7–12 klasių moksleivius į aktyvią, projektiniais darbais grįstą STEAM veiklą. Bus aptarta, kaip projektinis mokymasis, realių problemų sprendimas, universiteto ir mokyklų partnerystė bei šiuolaikinių technologijų taikymas sudaro sąlygas mokiniams ne tik įgyti dalykinių žinių, bet ir plėtoti inžinerinį mąstymą, kūrybiškumą bei problemų sprendimo gebėjimus. Pranešimas skirtas mokytojams, mokyklų vadovams ir švietimo politikos formuotojams, ieškantiems netipinių STEAM ugdymo modelių.

Analizuojamos mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybės ir iššūkiai, kylantys diegiant STEAM metodikas į ugdymo procesą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Šiuolaikiniai švietimo sistemos pokyčiai reikalauja mokytojų gebėjimo integruoti tarpdisciplininius ugdymo metodus. Egzistuoja prieštaravimas tarp sparčiai augančio STEAM ugdymo aktualumo ir mokytojų galimybių efektyviai integruoti STEAM metodikas dėl nepakankamų kompetencijų, ribotų galimybių profesiniam tobulėjimui. Kiekybinio tyrimo, kuriame dalyvavo 337 pedagogai, rezultatai atskleidžia pagrindinius kompetencijų trūkumus ir ugdymo proceso iššūkius, susijusius su administracine parama, laiko resursais ir metodinės pagalbos stoka. Sistemingas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas – būtina prielaida sėkmingam STEAM ugdymo įgyvendinimui.

Pranešime bus apžvelgiami vidutiniai atlyginimai inžinerinės pramonės sektoriuje, pateikiami svarbiausi statistiniai duomenys apie šios pramonės situaciją Lietuvoje bei aptariama jos reikšmė šalies ekonomikai. Taip pat bus pristatytos švietimo iniciatyvos, kurių imasi LINPRA, bei akcentuotos prioritetinės sritys, į kurias reikėtų orientuotis, siekiant užtikrinti ilgalaikę Lietuvos pažangą.

Pranešime analizuojama STEAM ugdymo įgyvendinimo praktika taikant projektinio mokymosi principus. Aptariami integruoti robotikos ir 3D modeliavimo projektai, jų planavimo, konstravimo ir vertinimo etapai. Išsamiau nagrinėjama Goldbergo mašinos kūrimo veikla kaip kompleksinė inžinerinė užduotis, taikoma integruotose pamokose. Atskleidžiamos veiklų galimybės ugdyti kūrybinį mąstymą, problemų sprendimo gebėjimus ir bendradarbiavimo kompetencijas.

Šiuolaikinis ugdymas kelia klausimą, ar tradicinis 45 minučių pamokos modelis vis dar leidžia prasmingai ugdyti XXI a. kompetencijas pradinėje mokykloje. Praktika rodo, kad mokiniams dažnai pritrūksta laiko tyrinėti reiškinius, klysti, grįžti prie sprendimų ir patirti atradimo džiaugsmą. Pranešime pristatomas vienos mėnesinės STEAM dienos modelis 1–4 klasėse, kai ugdymas organizuojamas bendra tema, taikant tarpdalykinę integraciją. Modelis mokykloje taikomas antrus metus, nuosekliai jį sisteminant praktikoje. Jis grindžiamas Suomija ugdymo patirtimi, kur STEAM suvokiamas kaip „gyvenimo mokykla“. Pranešime bus dalijamasi praktiniais sprendimais ir įžvalgomis, kurios gali būti pritaikomos skirtinguose pradinio ugdymo kontekstuose.

Pranešime pristatomas 3 klasės STREAM veiklų atvejis, įgyvendintas Saugesnio interneto savaitę, kai skaitmeninės higienos turinys (privatumas, mandagus bendravimas, pagalbos prašymas) buvo mokomas per praktines užduotis. Mokiniai dirbo su „Blue-Bot“ robotu planuodami veiksmų sekas, bandydami sprendimus ir taisydami klaidas, o patirtis apibendrino kurdami trumpą vaizdo pasakojimą programa „Corel VideoStudio“. Duomenys rinkti stebėjimo protokolais, mokinių refleksijomis ir grupių bandymų užrašais. Rezultatai rodo, kad aiškiausiai įtvirtintos privatumo ribos ir pagalbos kreipimosi žingsniai, o didžiausi iššūkiai kilo susitariant grupėje, todėl pateikiamos rekomendacijos dėl vaidmenų ir grįžtamojo ryšio.

Problemos iškėlimas, analizė, modeliavimas, sprendimo paieška, dirbtinio intelekto modelio pritaikymas ir treniravimas, prototipo konstravimas bei testavimas – tai inžinieriaus kasdienybė, kurią mokiniai gali patirti jau mokykloje, pamokose ir būreliuose. Mokiniai dirba projektiniu metodu – nuo problemos formulavimo iki veikiančio sprendimo sukūrimo. Jie konstruoja LEGO prototipus, programuoja, renka duomenis, kuria ir treniruoja paprastus mašininio mokymosi modelius naudodami „Machine Learning for Kids“, o sprendimus įgyvendina „Scratch“ aplinkoje. Projektuose nagrinėjamos realios problemos: saulės energijos panaudojimas, baterijų rūšiavimas ir potvynių prevencija. Tokia veikla leidžia mokiniams praktiškai išbandyti inžinerinį mąstymą ir patirti visą problemų sprendimo ciklą.

„Matematikos pėdsakai: STEAM patirtys už vadovėlio ribų“ – tai pranešimas apie praktinį, patirtinį matematikos mokymą(si), kai teorija tampa apčiuopiama. Bus pristatomos įvairios mokiniams skirtos praktinės užduotys, atliekamos pamokose naudojant kasdienes ir netikėtas medžiagas, taip pat veiklos, perkeltos į netradicines erdves – mokyklos koridorius, rajono parką ar kitas aplinkas. Pranešime aptariama, kaip matematika integruojama su kitais mokomaisiais dalykais, pasitelkiant STEAM metodiką, skatinant mokinių smalsumą, kūrybiškumą ir aktyvų mokymąsi per patirtį.

Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje nuosekliai įgyvendinama STEAM ugdymo stiprinimo strategija, apimanti 1–8 klases. STEAM ugdymas grindžiamas patirtiniu mokymusi, integruotomis pamokomis, veikla gamtos mokslų laboratorijose ir netradicinėse aplinkose. Didelis dėmesys skiriamas ilgalaikiams metiniams projektams, kurie ugdo mokinių savarankiškumą, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimo įgūdžius. STEAM kryptį papildo neformalusis ugdymas bei dalyvavimas olimpiadose, konkursuose ir konferencijose, stiprinant mokinių motyvaciją ir XXI amžiaus kompetencijas.

Pranešime analizuojamas patirtinio ugdymo taikymas pradinėse klasėse, plėtojant mokinių kompetencijas STEAM kontekste formaliojo ir neformaliojo švietimo sąveikoje. Remiantis kompetencijomis grįsto, projektinio ir tiriamojo mokymosi prieigomis, pristatomi tarpdalykinės integracijos modeliai, siejant matematikos, pasaulio pažinimo, technologijų, informatinio mąstymo ir kalbinio ugdymo turinį. Ugdymo procesas struktūruojamas pagal inžinerinio projektavimo logiką, pasitelkiant edukacinę robotiką kaip mokymosi priemonę tyrinėjimui, prototipavimui ir refleksijai. Aptariama, kaip formalios pamokos ir neformalios STEAM veiklos papildo viena kitą ir sudaro sąlygas sistemingai plėtoti mokinių pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo bei problemų sprendimo gebėjimus.

Vidutinis inžinieriaus amžius Lietuvoje vis didėja. Darbdaviai ima jausti jaunimo trūkumą, vyresni inžinieriai suka galvas, kas juos pakeis. Siekdami sudominti jaunimą inžinerija ir tiksliaisiais mokslais, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Lietuvos statybininkų asociacija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas drauge su statybų verslo atstovais šiemet pradeda vykdyti projektą „Inžinerijos savaitė“. Inžinieriai, dirbantys statybos srityje (o kitąmet – galbūt ir kitose inžinerijos srityse) susitiks su moksleiviais ir pristatys jiems, kaip fizika, matematika ir informacinės technologijos veikia kasdienėje darbinėje specialistų veikloje. Čia susiduriame su įdomiais pedagoniais klausimais: kaip sudominti skirtingų amžiaus grupių mokinius ir kokių praktinių bei teorinių užsiėmimų jiems pasiūlyti? Kūrybingi inžinieriai turi idėjų.

Į robotikos būrelį vaikai ateina su labai skirtingomis svajonėmis. Vieni nori kurti žaidimus, kiti – tapti sportininkais. Per kelis mėnesius, konstruodami, programuodami ir spręsdami realias problemas, jie pradeda matyti save kitaip – kaip kūrėjus, inžinierius, technologijų pasaulio dalį. Daugiau nei 4000 apklaustų vaikų patirtys rodo, kad STEAM veiklos gali tapti pirmuoju žingsniu į sąmoningesnį ateities pasirinkimą. Šis pranešimas ir istorija yra apie tai, kaip smalsumui suteikus kryptį formuojasi vaikų profesinė vaizduotė. Ką šiandien galime padaryti, kad šios pirmosios patirtys turėtų tęsinį?

Šiuolaikinis chemijos mokymas(is) susiduria su iššūkiu, kai mokiniai yra įpratę gauti greitą atsakymą. Didaktiniai tyrimai rodo, kad ugdymo procese itin svarbu skatinti giliojo mokymosi kultūrą, kurioje mokiniai vertinami ne už gebėjimą įsiminti formulę, o už smalsumą suprasti veikimo mechanizmą. Siekiant efektyvesnio mokymo, chemijos mokytojai raginami pereiti nuo tradicinių „receptų knygos“ tipo laboratorinių darbų prie tyrinėjimais grįstų veiklų, kurios ugdo kritinį mąstymą ir mokinio autonomiją. Tyrimai atskleidžia, kad nors domėjimasis mokslu ir mokytojo įtaka yra pagrindiniai veiksniai renkantis chemijos studijas, mokyklose vis dar trūksta reguliarios praktinės veiklos, todėl būtina remti mokytojų bendruomenę per atvirus edukacinius išteklius bei metodinę paramą.

Dirbtinis intelektas vis sparčiau integruojamas į mokytojų praktiką – nuo pamokų planavimo ir užduočių kūrimo iki vertinimo bei mokymosi analitikos. Tačiau kartu kyla svarbūs etiniai klausimai: kaip apsaugoti mokinių duomenis, užtikrinti teisingumą, išvengti šališkumo ir išlaikyti žmogų sprendimų centre? Pranešime aptariamos pagrindinės DI naudojimo rizikos – patikimumo, atsakomybės ir autonomijos problemos – bei pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip naudoti DI atsakingai, skaidriai ir pedagogiškai prasmingai.

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) drauge su Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) bei kitais partneriais įgyvendina projektą ES lėšomis „STEAM ugdymo ekosistemos plėtojimas“. Projekto tikslas – suteikti galimybes STEAM ekosistemos dalyviams plėtoti reikalingas kompetencijas, sudaryti palankias sąlygas tinklaveikai ir prielaidas STEAM ugdymo metodinio turinio turtinimui ir sklaidai. Pranešimo metu pristatysime FTMC mokslininkų parengtą metodinę medžiagą fizikos ir chemijos pamokoms bei mokslo populiarinimui. Taip pat apžvelgsime praktinę šių įrankių taikymo patirtį ir jų poveikį mokinių įsitraukimui bei motyvacijai.

Pranešime bus pristatomas lazerių sektoriaus vaidmuo stiprinant STEAM ugdymą ir padedant mokytojams integruoti aukštąsias technologijas į pamokas. Bus aptartos pramonės ir mokyklų bendradarbiavimo formos – metodinės medžiagos kūrimas, mokinių ekskursijos į įmones, specialistų ir studentų vizitai į klases bei visuomenės edukacija per fotonikos ekspozicijas. Pranešimas kvies diskutuoti, kaip šios iniciatyvos gali skatinti mokinių motyvaciją ir STEAM karjerų pažinimą.

Šiame projekte vyko dalykų integracija įgyvendinat STEAM veiklą. Per istorijos pamokas analizuojama istorinė Leonardo da Vinči parašiuto atsiradimo dalis, per technologijų pamokas sukurta parašiutų serija nuo mažų iki didelių, per matematikos pamokas skaičiuojami figūrų plotai, per IT pamokas pritaikomi informaciniai gebėjimai, per fizikos pamokas eksperimentuojama ar dideli parašiutai krenta lėčiau nei mažieji ir kaip kritimo greičiui turi įtakos kūno masė ar parašiuto medžiaga jei parašiuto skrydis atliekamas patalpoje, per geografijos pamokas matuoti temperatūros skirtumai skirtingame aukštyje, turintys įtakos parašiutų skrydžiui lauke. Sukurtas Leonardo da Vinči parašiuto prototipo modelis (2 didesni ir du mažesni).

Pagrindinis STEM mokymosi modelio principas yra kelių dalykų integravimas ir praktinis taikymas. Tradiciniai mokymo metodai keičiasi, kurdami mišraus mokymosi aplinką. Dėmesys perkeliamas į praktinį ir problemomis grįstą mokymąsi. Ugdymo metodai sukuria palankias sąlygas visapusiškam tobulėjimui. Vietoj įsiminimo naudojamas problemų sprendimas, projektavimas, modeliavimas, tyrimas ir eksperimentų atlikimas. Dėmesys sutelkiamas į praktinę užduotį ar problemą. Mokiniai mokosi rasti sprendimus ne teoriškai, o praktikos, bandymų ir klaidų būdu. Pagrindinį vaidmenį atlieka projektinis darbas komandose. Dauguma pamokų vyksta grupėse. Mokiniai bendradarbiauja spręsdami mokymosi problemas, dalyvauja teminėse diskusijose ir aktyviai bendrauja, o tai skatina bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymą. Mokytojas atlieka mentoriaus vaidmenį, padėdamas rasti sprendimus.

Riešės gimnazijos pradinukai aktyviai įsitraukia į inžinerines STEAM veiklas, bendradarbiaudami su technologijų mokytoju ir naudodami realias gamybos technologijas. Mokiniai projektuoja ir pjauna detales lazerinėmis staklėmis, konstruoja robotukus su saulės baterijomis , taip praktiškai patirdami inžinerinio projektavimo procesą. Šios veiklos stiprina vaikų kūrybiškumą, technologinį raštingumą ir supratimą apie tvarią energiją.

Pranešime pristatoma metodinė patirtis integruojant statinių inžinerijos pagrindus į 8 klasės technologijų pamokas per praktinį santvarinių tiltų projektą. Ugdymo procese taikomas eksperimentinio modeliavimo (angl. tinkering) metodas, leidžiantis mokiniams mokytis per bandymus, klaidų analizę ir tiesioginį sąlytį su medžiagomis. Pagrindinis inžinerinis iššūkis – sukonstruoti lengvą tiltą, gebantį atlaikyti net iki 20 kg siekiančią apkrovą. Bandymų metu mokiniai fiksuoja tilto bei apkrovos masę, o skaičiuojamas jų santykis tampa objektyviu konstrukcijos efektyvumo rodikliu. Tokia praktinė veikla padeda mokiniams suprasti sudėtingus fizikos bei inžinerijos dėsnius per paprastą, tačiau įtraukiančią konstravimo patirtį.

Nuo 2014 m. metų Vilniaus „Juventos” gimnazijoje sėkmingai veikė biotechnologijų klasės, orientuotos į chemijos ir biologijos mokslų gilinimą. Vis dėlto, siekiant integruoti skirtingų sričių žinias, sujungti teoriją su praktiką, ugdyti mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus nuo 2022 m. ugdymo procesas biologijos ir chemijos pamokose buvo kryptingai nukreiptas į STEAM metodikos taikymą. STEAM metodika leidžia integruoti biologijos ir chemijos žinias su matematika, technologijomis bei inžineriniais sprendimais. Pranešime pateikiami konkrečių projektinių ir laboratorinių darbų pavyzdžiai.

Laivų dronų mokymosi programa – geba vienyti technologijas, IT, biochemijos, fizikos ir kitus dalykus, kaip dar jokia programa nėra to dariusi. Tokiu būdu ji tampa itin galingas instrumentas ir tyrimams vykdyti. Sukurta per paskutinius 4eris metus, ji tapo patikima stipri greito matavimo ir duomenų apdorojimo sistema, kuri, mokytojams panorėjusi, gali tapti ir naujovišku robotikos konkursu (jau išbandytu), suburiančiu inžinerinį ir bio mąstymą turinčius – gamtoje.

Pranešimo metu bus pristatytos kelios FTMC komandos sukurtos ir bendrojo lavinimo mokyklose praktiškai išbandytos metodinės priemonės, skirtos fizikos eksperimentams atlikti bei gamtos reiškinių supratimui ir pažinimui. Pristatomi eksperimentų rinkiniai pasižymi nedideliu komponentų poreikiu, todėl gali būti lengvai ir savarankiškai atkartojami mokytojų mokyklose. Taip pat bus aptartos skirtingose Lietuvos mokyklose pastebėtos STEAM edukacinių veiklų organizavimo ypatybės bei pasidalinta gerosiomis praktikomis organizuojant išvažiuojamuosius STEAM edukacinius vizitus.

Pristatome patirtinį ugdymą per inžinerinius ir meninius iššūkius, kurie bendrojo lavinimo pamokas paverčia kūrybinėmis laboratorijomis. M. K. Čiurlionio darbų interpretacijų šviesos instaliacijos – sujungus technologijas, dailę ir fiziką, sukurti šviečiantys objektai, kuriuose šviesa tampa estetinės kompozicijos dalimi. Veikiantys mechanizmai – konstrukciniai sprendimai, leidžiantys mokiniams praktiškai suvokti jėgos perdavimo ir judėjimo dėsnius. Natūralių spalvų laboratorija – užrašinių viršelių dažymas augaliniais pigmentais – chemijos procesų ir etnokultūros dermė. „Goldbergo mašina“ – inžinerinis projektas, kuriame mokiniai mokosi kantrybės ir problemų sprendimo. Čia kiekviena klaida tampa pamoka, o sudėtingas mechanizmas – kūrybišku inžinerinio mąstymo įrodymu. Ši patirtis rodo, kad trumpalaikiai projektai skatina mokinių smalsumą, moko bendradarbiauti ir priimti nesėkmę kaip būtiną atradimo dalį.

Kompetencijų ugdymas inžinerijos (elektronikos) pamokose įgyvendintas per STEAM projektą, integruojant dalykines žinias, piešimo terapiją ir emocinės kompetencijos ugdymą. Mokiniai kūrė kubizmo stiliaus veidą, planavo ir montavo elektros grandinę, rengė skaitmeninį brėžinį, pjovė detales lazerio pjovimo staklėmis, litavo komponentus ir konstravo stendą. Veiklų metu reflektavo emocijų pokyčius, mokėsi bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę. Užduotis skatino mokymosi motyvaciją, kūrybiškumą bei stiprino dalykines ir praktines kompetencijas.

Stendiniame pranešime pristatoma integruota STEAM veikla, skirta atsinaujinančių energijos šaltinių pažinimui per istorijos, inžinerijos, programavimo ir duomenų analizės derinį. Veiklos metu mokiniai susipažino su pagrindiniais atsinaujinančios energijos tipais ir jų raida, o vėliau modeliavo skirtingas elektrines naudodami „Tinkercad“ aplinką. Sukurti modeliai buvo perkelti į „CoSpaces“, kur mokiniai kūrė virtualią energetinę sistemą ir programavo energijos tiekimą namams. Praktinę dalį papildė darbas su „micro:bit“ – naudojant 3D spausdintas jėgaines mokiniai rinko vėjo stiprumo duomenis ir programavo jų fiksavimą. Veikla ugdė sisteminį mąstymą, skaitmeninį raštingumą ir supratimą apie tvarią energetiką.

Didėjantis aplinkos užterštumas plastiko atliekomis verčia ieškoti tvarių alternatyvų sintetiniams polimerams. Vienas iš pažangiausių sprendimų – bioplastikas, kuris gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip augalinės kilmės krakmolas, celiuliozė ar agaras. Šiame tiriamajame projekte buvo analizuojamas bioplastiko gamybos procesas naudojant tris skirtingas medžiagas – kukurūzų krakmolą, želatiną ir agarą – bei siekiama nustatyti jų savybes ir pritaikomumą meninėje veikloje. Praktinės veiklos metu pagaminta medžiaga buvo kūrybiškai integruota į aksesuarų (sagių-gėlių) gamybą, taip ugdant mokinių tarpdisciplininius gebėjimus ir ekologinį sąmoningumą. Projektas paremtas STEAM ugdymo principais, integruojant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos žinias.

AB „Ignitis grupė“ ir energetikos populiarinimo iniciatyva #EnergySmartSTART. Stende bus galima virtualiai apžiūrėti vėjo elektrinę, sužinoti apie „Ignitis grupės“ valdomose elektrinėse vykstančias nemokamas ekskursijas, #EnergySmartSTART organizuojamas edukacines programas, pabandyti sukonstruoti vėjo elektrinės modelį.

Phoenix Contact yra tarptautinė technologijų įmonė, kurianti elektrifikacijos, tinklų kūrimo ir automatizavimo sprendimus. Įmonės vizija „Empowering the All Electric Society“ – tai pasaulis, kuriame atsinaujinančios energijos išteklių užtenka visiems, ir jie efektyviai naudojami visose pagrindinėse srityse: pramonėje, mobilumo sektoriuje bei infrastruktūroje.

Phoenix Contact stende konferencijos dalyviai susipažins su:

• PLCnext Technology – automatizacijos platforma, leidžianti derinti PLC programavimą su C/C++, C# ar Python kalbomis. Ji sujungia IT ir OT pasaulius ir padeda mokyti pažangios automatikos bei IIoT ir Industry 4.0 technologijų, kuriant automatizavimo sistemas: įrenginių valdymo, jutiklių skaitymo, apšvietimo ar mini robotikos sprendimus.
• Elektros jungčių technologijos – patikimas duomenų, signalų ir elektros energijos perdavimas. Inovatyvūs sertifikuoti sprendimai tinka praktiniams elektros inžinerijos darbams – laidų jungimui, identifikavimui, matavimui ir sujungimui.

„AXIOMETA” yra elektronikos įrangos įmonė, kurianti priemones, padedančias mokytis praktinės elektronikos greičiau, paprasčiau ir įdomiau, nepriklausomai nuo mokinio patirties lygio.

Pagrindinis produktas „GENESIS” (lot. pradžia) yra modulinė ESP32 pagrindu veikianti platforma, leidžianti per kelias sekundes fiziškai prijungti jutiklius, ekranus ir kitus komponentus. „GENESIS” išskiria integruota dirbtinio intelekto aplinka „HAAi”, veikianti tiesiogiai naršyklėje be jokio papildomo diegimo, kuri generuoja veikiančią programą pagal tai, kokius modulius mokinys pasirinko. Mokinys gali nuo idėjos iki veikiančio, WiFi ryšį palaikančio projekto su tikrais jutikliais prieiti per mažiau nei valandą, net be programavimo patirties.

Labiau patyrusiems mokiniams siūlome litavimo rinkinius, puikų būdą giliau suprasti elektronikos principus ir ugdyti praktinius įgūdžius. Tikime, kad didžiausia kliūtis elektronikos ugdyme yra ne motyvacijos stoka, o laikas, prarandamas techninėms klaidoms taisyti ir įrangai surinkti, kol atsiranda kažkas tikrai įdomaus. „GENESIS” pašalina šią kliūtį, kad mokytojai galėtų sutelkti dėmesį į kūrybiškumą, inžinerinį mąstymą ir problemų sprendimą. Įsikūrę Vilniuje, esame nedidelė inžinierių komanda, aistringai tikinti, kad kiekvienas mokinys gali tapti kūrėju, ir džiaugiamės galimybe aptarti, kaip „GENESIS” gali praturtinti STEAM pamokas Lietuvos mokyklose.

Anodas.lt – moderni elektronikos parduotuvė, siūlanti platų asortimentą tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams. Čia rasite naujausias technologijas – nuo Arduino atviro kodo elektronikos iki 3D spausdintuvų, CNC staklių, ir lazerinių graviravimo staklių. Įmonė, veikianti nuo 2012 metų, yra orientuota į atviro kodo elektronikos komponentus, skirtus STEM mokymui ir inovatyviems projektams.

Įmonė siūlo komponentus, pritaikytus tiek pradedantiesiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius elektronikos pasaulyje, tiek patyrusiems profesionalams, ieškantiems aukštos kokybės komponentų sudėtingiems projektams. Asortimente yra mikrovaldiklių, jutiklių, variklių, maitinimo šaltinių, LED šviesos diodų ir daugybė kitų elementų.

Šie komponentai puikiai tinka mokymuisi, eksperimentavimui bei profesionaliam projektų įgyvendinimui.