Kiekvienas iš mūsų turbūt neįsivaizduojame dienos, per kurią nenaudotume plastikinių daiktų. Plastikas plačiai naudojamas dėl pigios žaliavos, gerų savybių ir ypač dėl to, kad gaminiams galima suteikti įmantriausias formas. Be to, plastiką galima lengvai perdirbti.
Plastikas tapo kasdiene mūsų gyvenimo dalimi. Laikui bėgant, išryškėjo ir neigiamos jo savybės. Daugiausiai rūpesčių kelianti problema yra ta, kad plastiko gaminiai tūkstančius metų nesuyra. Jie yra kaupiami sąvartynuose, plastikų deginimas retai atliekamas saugiai. Dėl labai nuodingų medžiagų – dioksinų – kasmet žūsta tūkstančiai jūros žinduolių bei milijonai paukščių ir žuvų.
Siekiant spręsti taršos plastikais problemas, jau prieš pusšimtį metų buvo pradėti gaminti pirmieji komerciniai bioplastikai. Bioplastiko pagrindas – atsinaujinantis biomasės šaltinis (pvz. kukurūzų krakmolas, kriaušių krakmolas, daržovių aliejai ir riebalai, celiuliozė, želatina). Tokie lengvai suyrantys bioplastikai jau naudojami maisto produktams pakuoti, nuolat atrandamos naujos jų panaudojimo sritys.
Vasario 28 d. Tauragės „Versmės“ gimnazijos I klasės mokiniai su biologijos mokytoja V. Kalašinskiene STEAM centro gamtamokslinėje laboratorijoje atliko laboratorinį darbą, kurio tikslas – pagaminti bioplastiko, palyginti jo ir polietileno fizikines savybes. Bioplastikas buvo gaminamas iš želatinos (polimero), pridedant glicerolio (plastifikatoriaus). Želatina – tai iš dalies hidrolizuoti kolageno baltymai. Glicerolis didina plastiko tamprumą ir mažina temperatūrą, kurioje plastikas kietėja. Iš skirtingų reagentų ar jų kiekių pagaminti bioplastikai pasižymi skirtingomis fizikinėmis savybėmis, o nuo fizikinių savybių priklauso, kur konkretus bioplastikas gali būti panaudojamas.
STEAM centre gamtamokslinėje laboratorijoje pasigamintą bioplastiką gimnazistai parsivežė į gimnaziją, kurioje tirs jo savybes: tankį, tamprumą, tirpumą vandenyje, irimą dirvoje ir pasiūlys panaudojimo galimybes.
