Kovo 19 d. Vilniuje esantis Fizinių ir technologijos mokslų centras tapo inžinerinio ir STEAM ugdymo profesionalų ir entuziastų susibūrimo vieta – čia vyko pirmoji nacionalinė mokslinė-metodinė konferencija „Inžinerija ir STEAM ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: patirtys, kontekstai, perspektyvos“, kurią organizavo Vilniaus universiteto Metodinis STEAM ugdymo centras kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC), Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA), Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) ir Lietuvos technologijų mokytojų asociacija (LTMA).
„Per pastarąjį laiką Lietuvoje inžinerinis ugdymas tapo neatsiejama švietimo lauko dalimi. Kūrėsi inžinerinio profilio mokyklos, licėjai, klasės, įsibėgėjo VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ nuotolinė platforma, steigėsi STEAM centrai. Vidurinio ugdymo koncentre radosi Inžinerinių technologijų programa, o dar galėtume kalbėti apie robotikos, inžinerijos čempionatus, techninės kūrybos konkursus. Drauge būrėsi ir didelė „švietimiečių“ bendruomenė, kito verslo požiūris ir įsitraukimas į švietimą. STEAM, inžinerija, robotika tapo savotišku standartu. Pamažu išryškėjo poreikis apmąstyti patirtis, ieškoti jas įvardijančios kalbos, metodinių sampratų, bendravardiklių. Šios konferencijos idėja brandinta trejus metus: ieškota partnerių, geriausių jos realizacijos variantų, sprendimų.“, – mintimis dalijasi konferencijos iniciatorius, VU Metodinio STEAM ugdymo centro Inžinerijos laboratorijos kuratorius, Vilniaus jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas Marius Narvilas.
Konferenciją atidarė renginio organizatorių atstovų sveikinimo kalbos: į susirinkusiuosius kreipėsi Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, FTMC direktorius dr. Ramūnas Skaudžius, LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas, LINPRA direktorius Darius Lasionis ir LTMA prezidentas Henrikas Vašvila.
Plenarinių pranešimų sesiją simboliškai pradėjęs konferencijos inicitatorius Marius Narvilas savo pranešime „Inžinerinis ugdymas STEAM kontekste: didaktikos prasminiai ir metodiniai aspektai“ M. Narvilas akcentavo, jog nuoseklus inžinerinių kompetencijų ugdymas, grindžiamas teorinių žinių taikymu ir iteratyviu problemų sprendimu, yra būtinas formuojant kūrybišką, atsparų ir globaliems iššūkiams pasirengusį XXI amžiaus žmogų.
Viešnios iš Klaipėdos, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irma Daukšienė ir matematikos mokytoja metodininkė Rūta Jegnoraitė-Juškienė, pristatė Baltijos gimnazijos sėkmės istoriją, pagrįstą inžinerinio ugdymo modeliu, pabrėždamos tarpdalykinės integracijos, praktinių veiklų ir bendradarbiavimo su išoriniais partneriais svarbą. Kaip esminius veiksnius, skatinančius mokinių motyvaciją, gilesnį mokymąsi ir karjeros planavimą, pranešėjos išskyrė mokytojų profesionalumą, nuoseklų bendradarbiavimą ir grįžtamąjį ryšį.
„Ateities inžinerijos“ programos koordinatorė ir VILNIUS TECH stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės pavaduotoja Gintarė Orlavičienė konferencijos dalyviams pristatė „Ateities inžinerijos“ modelį kaip praktinį sprendimą, padedantį 7–12 klasių moksleivius įtraukti į aktyvią, projektiniais darbais grįstą STEAM veiklą. G. Orlavičienė aptarė, kaip projektinis mokymasis, realių problemų sprendimas, universiteto ir mokyklų partnerystė bei šiuolaikinių technologijų taikymas sudaro sąlygas mokiniams ne tik įgyti dalykinių žinių, bet ir plėtoti inžinerinį mąstymą, kūrybiškumą bei problemų sprendimo gebėjimus.
Vilniaus Maironio progimnazijos fizikos ir informatikos mokytoja Rima Kazlauskienė savo pranešime „Mokytojų kompetencijų tobulinimas ir iššūkiai diegiant STEAM į ugdymo procesą“ akcentavo egzistuojantį prieštaravimą tarp sparčiai augančio STEAM ugdymo aktualumo ir mokytojų galimybių efektyviai integruoti STEAM metodikas dėl nepakankamų kompetencijų bei ribotų profesinio tobulėjimo galimybių. Pranešėja pristatė kiekybinio tyrimo, kuriame dalyvavo 337 pedagogai, rezultatus, atskleidžiančius pagrindinius kompetencijų trūkumus ir ugdymo proceso iššūkius, susijusius su administracine parama, laiko resursais ir metodinės pagalbos stoka.
LINPRA direktorius Darius Lasionis apžvelgė svarbiausius statistinius duomenis apie inžinerijos pramonės situaciją Lietuvoje, aptarė jos reikšmę šalies ekonomikos raidai ir pristatė LINPRA švietimo iniciatyvas – STEAM mokytojų apdovanojimus „Ateities kūrėjai“, nacionalinį jaunųjų inžinierių čempionatą „STEAM TEAM“ ir asociacijos naujieną – tarptautiniu mastu pripažinto Suomijos technologinio ugdymo metodinės programos „This works!“ atvėrimą Lietuvos pirmos klasės mokiniams.
Plenarinę pranešimų dalį užbaigė mokytojo, inžinieriaus ir antreprenerio Lauri Soosaar nuotolinis pasakojimas apie mobiliųjų inžinerinio ir STEAM ugdymo dirbtuvių tinklą Estijoje bei pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip mokinius sudominti inžinerija.
Po pertraukos pranešimai persikėle į tris temines sekcijas: „Mokytojų patirtys: inovatyvūs STEAM metodai pamokoje“, „Inžinerinio ir STEAM ugdymo strategijos“ ir „Mokslo ir STEAM ugdymo jungtys“, kur gerosiomis patirtimis dalijosi dar 15 pranešėjų – nuo pradinio ugdymo specialistų iki aukštųjų mokyklų tyrėjų ir verslo atstovų.
Stendinių pranešimų sesijoje konferencijos dalyviai turėjo galimybę užmegzti kontaktus ne tik su pranešimus pristačiusiais mokytojais ir kitais švietimo bendruomenės nariais bei mokslininkais, bet ir su įmonių Phoenix Contact, Axiometa, Ignitis grupė ir Anodas atstovais, pristačiusiais savo produkciją bei iniciatyvas, skirtas inžineriniam ir STEAM ugdymui plėtoti.
Po pietų pertraukos sugrįžę konferencijos dalyviai išsiskirstė po FTMC ir VU GMC auditorijas ir mokslines laboratorijas, kur FTMC mokslininkai vedė ekskursijas, o Metodinio STEAM ugdymo centro komanda – praktines veiklas: nuo skystosios optikos ir robotikos iki tiltų inžinerijos ir modulinio dizaino. Tuo tarpu renginio partneriai UAB „Design Solutions“ dalyvius pakvietė į seminarą „Virtualus pastatas klasėje: Archicad ir BIMx“.
Pagrindinį pranešimą konferencijoje pristatė pasaulinio lygio švietimo lyderis, neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios knygos „Mokau(si) kurdamas: techninė kūryba, eksperimentavimas ir inžinerija klasėje“ bendraautoris (drauge su Sylvia Libow Martinez), lietuviškų šaknų turintis amerikietis dr. Gary S. Stager. Kreipdamasis į susirinkusiuosius tiesiogiai iš Los Andželo, G. Stager pabrėžė, kad ateitis priklauso informatiniam mąstymui ir skaitmeninėms kompetencijoms, todėl švietimas turi keistis – svarbiausiu tampa ne informacijos perdavimas, o mokymasis per kūrybą ir patirtį: mokiniai turį ne tik naudoti technologijas, bet ir programuoti, kurti projektus, derinti fizinius ir skaitmeninius sprendimus. Pasak G. Stager, pagrindiniu mokymo vienetu turėtų tapti projektas, o mokytojo misija – sudaryti sąlygas mokiniams veikti, o patiems ugdymo procese išlikti kuo mažiau matomais. Tuo tarpu programavimas esąs esminis įgūdis, suteikiantis gebėjimą suprasti ir valdyti technologinį pasaulį. G. Stager išsakė optimistinį dirbtinio intelekto vertinimą: šis neturėtų būti demonizuojamas, o veikiau išnaudojamas kaip kūrybos ir mąstymo stiprinimo įrankis. Pranešėjas iškėlė mintį, kad mokiniams lūkesčiai mokiniams turėtų būti aukštesni, o mokytojai turėtų skatinti jų kūrybiškumą, savarankiškumą ir gilesnį mokymąsi per realius, prasmingus projektus, padedeančius pasiruošti neapibrėžtai ateičiai.
Baigiamojoje konferencijos diskusijoje „Inžinerinis ugdymas mokykloje: įkvėpti, stiprinti, formuoti kryptį“ prie pranešimus skaičiusiųjų Dariaus Lasionio ir Gintarės Orlavičienės bei sveikinimo žodį tarusio LTMA prezidento ir Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos technologijų mokytojo eksperto Henriko Vaišvilos prisijungė VU Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas dr. Paulius L. Tamošiūnas, KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja inžineriniam ugdymui Aritonė Gilė ir Vilniaus Erudito licėjaus pradinių klasių mokytoja Džaneta Valinskienė, o diskusiją moderavo Marius Narvilas. Diskusijos dalyviai aptarė keblią inžinerinio ugdymo mokytojų situaciją Lietuvoje bei galimus jos gerinimo scenarijus, akcentavo vadovėlių stoką, inžinerinių technologijų ugdymo programos ypatumus, pradinių klasių mokytojams kylančius sunkumus, siekiant kelti kvalifikaciją STEAM ugdymo srityje, bei sėkmingų inžinerinį mąstymą ugdančių projektų tęstinumo poreikį.
Per 150 dalyvių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Estijos bei JAV subūręs renginys parodė, kad inžinerinio ir STEAM ugdymo tematika yra ypač aktuali ir daugiabriaunė, apimanti platų visuomenės grupių kontingentą. „Labai svarbu sisteminis požiūris – kad STEAM, inžinerinio ugdymo iniciatyvų įvairovė nevirstų pavienėmis akcijomis, projektais. Mokytojo požiūriu – norisi matyti tvarumą, tęstinumą. Siekiame kurti Lietuvą kaip technologiškai pažangią, inovatyvią valstybę, turinčią aiškius savikūros tikslus, dienotvarkę, tad svarbus ir valstybinis požiūris, tolydžio augantis dėmesys inžineriniam ir STEAM ugdymui.“, – sako M. Narvilas.
Ugniaus Bagdonavičiaus (VU) ir VU Metodinio STEAM ugdymo centro nuotr.
