Vasario 11-tąją minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, todėl, pažymėdami šią dieną, dalinamės kelių Lietuvos jaunųjų mokslininkių sėkmės istorijomis.
Meda Surdokaitė iš Kulautuvos – geriausia ES jaunoji mokslininkė ir tai vienas geriausių pasiektų rezultatų Lietuvos istorijoje. Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavusi Meda Surdokaitė apdovanota pirmąja vieta ir specialiuoju prizu – kvietimu į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme. Prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse 2022 m. dalyvavo jaunieji mokslininkai iš 33 šalių – ne tik Europos, bet ir JAV, Kanados, Izraelio ir kitų šalių mokslo konkursų prizininkai. Beveik 90 tiriamųjų darbų buvo pristatomi biologijos, chemijos, kompiuterių mokslo, inžinerijos, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse.
M. Surdokaitė konkurse pristatė chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“. Darbo tikslas – susintetinti organinį dažiklį, skirtą aptikti mikroplastikams ir ląstelėms dažyti, nenaudojant toksiško tirpiklio. Jaunoji mokslininkė Meda Surdokaitė rado geriausią sprendimą kaip gamybos metu atsisakyti nuodingų medžiagų, naudotų iki šiol, taip užtikrinant prieinamumą, pritaikomumą ir saugesnį darbą. Šis organinės chemijos metodas gali padėti saugoti vandenynus nuo mikroplastikų, gydyti sunkias ligas ir kurti ekologiškesnę kasdienybę. Fluorescensinis dažymas leidžia tirti procesus, vykstančius sergant tokiomis ligomis kaip, pavyzdžiui, sklerozė ar šizofrenija.
VU bioarcheologei dr. Giedrei Motuzaitei Matuzevičiūtei Keen skirta 2 mln. eurų dotacija, kurios gavimas yra aukščiausias įvertinimas jos karjeroje. Europos mokslo taryba skyrė finansavimą mokslininkės projektui „Praeities ir ateities sorų maisto keliai“.
Dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen vadovauja VU Bioarcheologijos tyrimų centrui, o jos domėjimosi sritis – ką kadaise valgė žmonės, kaip kultūriniai augalai išplito po pasaulį ir kokią įtaką turėjo socialiniams pokyčiams bei gamtai. Pasinaudodama dotacija, dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen ketina užpildyti šią spragą atlikdama tarpdisciplininį tyrimą, apimantį biochemijos, klimatologijos, archeologijos ir antropologijos sritis. Tyrimo tikslas – suprasti, kaip tam tikros augalinės kultūros plito, kaip buvo integruojamos žmonių bendruomenėse, kodėl buvo išstumtos ir ką daryti, kad galėtume grįžti prie vertingų, nors jau pamirštų kultūrų.Gautos žinios apie kultūrinių augalų įvairovę, paplitimą ir integraciją praeityje gali pasitarnauti sprendžiant šiuolaikinius globalius iššūkius – bioįvairovės mažėjimo, maisto trūkumo ir klimato kaitos.
Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena – vasario 11-toji, pasaulyje minima nuo 2015 m. Tuomet Jungtinės Tautos Generalinėje asamblėjoje priimta rezoliucija, siekiant užtikrinti moterų lygiateisišką dalyvavimą moksle bei didinti moterų įsitraukimą į mokslines veiklas.
Europos horizonto projektas GENDERACTIONplus