Panevėžyje gali užaugti akademiniai lyderiai, stiprios, kūrybiškos asmenybės ir net pasaulinio lygio ateities technologijų genijai. Būtina juos pastebėti dar mokyklos suole ir padėti jiems vystyti turimus gebėjimus, atskleisti užslėptus talentus.
Tokią viziją miestas jau pradėjo įgyvendinti – įsibėgėjo gabių ir didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo programa.
Lapkritį puikiose mokymo bazėse – Regioniniame STEAM centre ir „RoboLabas“ laboratorijose įvairaus amžiaus mokiniai išbandė modernius įrankius, sprendė praktines užduotis ir ugdė kūrybiškumą bei loginį mąstymą.
Pradinukai susipažino su laiko slėpiniais ir gamtos dėsniais. „Tiksliukų laboratorijoje“ jie konstravo laikrodžių modelius, tyrinėjo pasaulio kryptis ir kompaso veikimą, kūrė paprastas elektros grandines bei programavo robotus judėti pagal koordinates. Vaikai mokėsi suvokti laiką, orientuotis erdvėje, suprasti elektros veikimo pagrindus, kodėl ir kaip traukia magnetai.
5–6 klasių gabūs mokiniai veikloje „Pasaulis aplink mus“ gilinasi į magnetų, gravitacijos ir laiko matavimo principus, konstravo laikrodžius, kūrė Ozobot robotukų maršrutus, atliko bandymus su elektros grandinėmis. Jie mokėsi kelti hipotezes, tyrinėti ir argumentuotai pristatyti savo išvadas.
7–8 klasių mokiniai kūrė veikiančius įrenginius su Arduino – mažučiu kompiuteriuku, kuris „jaučia“ aplinką ir matuoja atstumą nuo veido iki kompiuterio. Priartėjus per arti prie ekrano, įrenginys tai 7–8 klasių mokiniai kūrė veikiančius įrenginius su Arduino – mažučiu kompiuteriuku, kuris „jaučia“ aptinka ir įjungia garsinį signalą, primindamas atsitraukti. Jie rašė programas ir testavo, kaip jos veikia – nuo laikysenos stebėjimo iki išmanių darbo vietos jutiklių.
Kitoje veikloje mokiniai mokė dirbtinį intelektą atpažinti atliekas pagal vaizdus – taip jie pamatė, kaip DI gali padėti rūšiuoti ir saugoti aplinką.
Veikloje „Čiurlionio pasaulio vizijos ir DI“ jungėsi menas ir technologijos – mokiniai tyrinėjo M. K. Čiurlionio kūrybą ir kūrė savo interpretacijas pasitelkdami dirbtinio intelekto įrankius.
9–10 klasių mokiniai veikloje „Membranų griovėjai“ aiškinosi, kaip veikia augalo ląstelės apsauginis sluoksnis. Paprasti, bet labai įtaigūs eksperimentai padėjo suprasti, kaip tarša, temperatūros pokyčiai ar kiti veiksniai pažeidžia augalus ir kodėl gamtos apsauga yra būtina.
Programą organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyrius, sudarydamas sąlygas gabiems mokiniams augti, tyrinėti ir kurti ateities sprendimus.
Ji išskirtinė tuo, kad atsižvelgiama į kiekvieno mokinio individualius poreikius. Jie gauna daugiau dėmesio ir geresnės kokybės mokymą, kad kiekvienas galėtų pasiekti geresnių rezultatų.
Kaip svarbu įžvelgti jauno žmogaus potencialą ir padėti jam kryptingai vystyti gebėjimus, rodo ir ateities technologijų kūrėjo Elono Musko pavyzdys. Garsenybė vaikystėje labiausiai domėjosi programavimu ir technologijomis, o mokytojai skatino jo susidomėjimą kompiuteriais. Tai padėjo jam labai anksti pradėti kurti pirmuosius projektus ir vėliau tapti vienu žymiausių inovatorių pasaulyje.
Legendinės grupės „Queen“ gitaristo Briano May, kuris tuo pačiu yra ir astrofizikos mokslų daktaras, prisidėjęs prie kosmoso mokslo populiarinimo, pavyzdys rodo, kad viename žmoguje gali slypėti ne vienas, o keli talentai. Tad muzikinį kūrybiškumą galima sėkmingai derinti su moksliniais tyrimais.
Gabių, didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų ugdymo programa skirta padėti mažoms žvaigždutėms įsižiebti mokslo ir kūrybos galaktikoje.
