Balandžio mėnuo Panevėžio STEAM centre buvo intensyvus ir kupinas praktinių atradimų. Mokiniai, dalyvaujantys projekte „ Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas Panevėžio mieste“ (Nr. 10-059-K-0005) , Įvairiose laboratorijose teorines žinias jungė su realiais eksperimentais, tyrinėjo gamtos bei technologijų dėsnius ir mokėsi spręsti kompleksines problemas.
Robotikos ir IT laboratorijoje 7–8 klasių mokiniai tapo dronų pilotais ir programuotojais. Integruotų veiklų metu jie pritaikė matematikos bei informatikos žinias realiame kontekste: skaičiavo greitį, laiką ir atstumą, analizavo judėjimą erdvėje bei siekė tiksliai įveikti nustatytą distanciją. Didžiausias iššūkis laukė programavimo dalyje – mokiniai kūrė algoritmus, leidžiančius dronui ne tik stabiliai skristi, bet ir atpažinti kliūtį, sustoti bei saugiai nusileisti. Taip jie praktiškai susipažino su jutiklių duomenų apdorojimu ir sprendimų logika, kuri yra šiuolaikinių dirbtinio intelekto sistemų pagrindas.
Chemijos ir biologijos laboratorijoje mokiniai dalyvavo veikloje „Ne žmogaus padarytas“, kurioje tyrinėjo gamtos sukurtas struktūras ir procesus. Jie ruošė mikroskopinius preparatus, dirbo su mikroskopais, pH jutikliais tyrė medaus savybes ir kėlė mokslines hipotezes. Ypatingas dėmesys skirtas žiedadulkėms – jas mokiniai tyrinėjo kaip „augalo pirštų atspaudus“. Identifikuodami augalus skaitmeninėse duomenų bazėse, jaunieji tyrėjai mokėsi tiksliai dokumentuoti stebėjimus. Ši veikla padėjo suprasti, kad net toks įprastas produktas kaip medus yra sudėtingų biologinių ir cheminių procesų rezultatas.
Fizikos ir inžinerijos laboratorijoje mokiniai gilinosi į elektros reiškinius: srovę, įtampą ir varžą. Naudodami multimetrus, jie mokėsi matuoti elektrinius dydžius ir suprasti jų tarpusavio ryšį pagal Omo dėsnį. Per praktines užduotis mokiniai jungė elektros grandines ant bandymų plokščių, kūrė sistemas su šviesos diodais (LED) ir rezistoriais, analizavo jų veikimą bei mokėsi schematiškai braižyti grandines. Taip pat buvo aptarti nuolatinės ir kintamosios srovės skirtumai bei jų taikymas šiuolaikinėse technologijose.
Vyresniųjų klasių mokiniai fizikos ir inžinerijos laboratorijoje dalyvavo užsiėmime „Modus operandi“. Jie tyrė aplinkos taršos veiksnius, planavo mokslinius tyrimus, naudojo matavimo įrangą ir analizavo ugdymo erdvių kokybę. Surinktus duomenis mokiniai lygino su higienos normomis, darė išvadas ir jas argumentuotai pristatė. Ši veikla leido perprasti visą mokslinio tyrimo eigą – nuo hipotezės kėlimo iki pagrįstų išvadų formulavimo.
Dirbtinio intelekto laboratorijoje mokiniai susipažino su balso atpažinimo technologijomis ir jų pritaikymu. Naudodami „Arduino“ platformą, jie kūrė LED valdymo sistemas, jungė elektronikos komponentus, taikė fizikos žinias ir programavo.. Išbandydami balso komandas, mokiniai praktiškai suprato, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas buitinei automatikai.
Robotikos ir dirbtinio intelekto laboratorijoje vyresniųjų klasių mokiniai gilinosi į kosmoso tyrimus. Jie nagrinėjo, kaip elektromagnetiniai signalai paverčiami garsu, sužinojo apie žvaigždžių savybes bei jų skleidžiamą spinduliuotę. Praktinės veiklos metu mokiniai kūrė žvaigždžių prototipus ir analizavo duomenis. Jie išsiaiškino, kad karščiausios žvaigždės yra mėlynos, o Saulės spinduliuotės maksimumas pasiekiamas žalios ir geltonos spektro spalvų srityje, nors žmogaus akis šių spalvų tiesiogiai neišskiria.
