Beveik prieš mėnesį Vilniuje atidaryta unikali Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) paroda „Tyrinėti ir kurti: mokslas, tapęs menu“, kurioje susijungia mokslo tyrimų rezultatai ir jaunųjų kūrėjų meninė interpretacija.
Tarptautinės mergaičių ir moterų moksle dienos proga pakalbinome Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos moksleivę Emiliją Kasparovičiūtę, kurios GABA-A receptoriaus įkvėptą darbą „Nemigos sukaustyta“ ne tik galima pamatyti Energetikos ir technikos muziejuje iki kovo 7 dienos: merginos kūrinys pelnė ir tarptautinį pripažinimą. Konkursui „Išlankstyk savo pasaulį“ moksleiviai iš visos Europos pateikė 150 projektinių paraiškų. Emilijos darbas buvo atrinktas tarp 18 geriausių.
– Visų pirma sveikinu patekus tarp konkurso „Tyrinėti ir kurti: mokslas, tapęs menu“ tarptautinių laureatų. Ką tau reiškia šis pasiekimas?
– Ačiū! Dalyvavimas šiame konkurse buvo puiki galimybė parodyti, kad mokslas gali būti susijęs su kūryba. Tapimas laureate tarptautiniu mastu – didžiulė garbė ir įkvėpimas toliau siekti savo tikslų.
– Ar prisimeni, kas buvo tavo įkvėpimo šaltinis, paskatinęs susidomėti gamtos mokslais?
– Pirmą kartą rimtai susidomėjau gamtos mokslais septintoje klasėje per biologijos pamoką, kai gavome užduotį atlikti ir pristatyti savo tiriamąjį darbą. Šis procesas leido man suprasti, kad gamtos mokslai nėra vien tik teoriniai faktai iš vadovėlių – tai gyvas, nuolat kintantis bei praktikoje pritaikomas žinių pasaulis. Tai mane įkvėpė dar labiau gilintis į mokslą, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Didelę įtaką mano susidomėjimui darė ne tik patirtis atliekant tyrimus, bet ir mano mokytojai, kurie skatino smalsumą ir suteikė galimybę tyrinėti ir eksperimentuoti.
– Domiesi biologija, esi baigusi menų mokyklą. Aktyviai užsiimi tiek menine, tiek moksline veikla. Ar yra vienas projektas, kuriuo ypač didžiuojiesi?
– Taip. Toks darbas yra „Antibiotikams atsparių bakterijų upėje Šalčia paplitimo ir įvairovės tyrimas“. Šį projektą pradėjau ir užbaigiau dešimtoje klasėje. Jo metu, padedama savo darbo vadovo, turėjau galimybę įvaldyti pažangius, plačiau naudojamus metodus, tokius kaip PGR, elektroforezė, DNR skyrimas iš bakterijų, sekoskaita. Šis tyrimas leido man geriau suprasti bakterijų atsparumo antibiotikams mechanizmus. Tyriau atsparių tetraciklinui bakterijų paplitimą savo miesto pagrindinėje upėje, nes atsparios bakterijos yra vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Be šio tyrimo turėjau darbo praktikos su mikroskopiniais parazitais – cerkarijomis, o šiuo metu bandau kultivuoti aplinkos virusus, vadinamus bakteriofagais, kurie ateityje gali tapti alternatyva antibiotikams.
– Tokiems sudėtingiems projektams įgyvendinti reikalingos ir ypatingos sąlygos. Ar gimtuosiuose Šalčininkuose tau pakanka galimybių tobulėti kaip menininkei ir būsimai mokslininkei?
– Šalčininkai – nedidelis miestas, todėl mokslinės veiklos galimybės čia stipriai ribotos. Nors turime menų mokyklą ir įvairius būrelius, kurie leidžia tobulėti menų, muzikos, sporto srityse, gamtos mokslai dažnai lieka antrame plane. Tačiau iššūkiai ir riboti ištekliai nėra priežastis sustoti – jei žmogus turi motyvacijos, jis visada ras būdų tobulėti. Asmeniškai aš lankau mokyklą Kaune (Kauno tvirtovės VII forte), kur galiu gilinti savo žinias, atlikti tyrimus ir įgyti neįkainojamos praktinės patirties.
– Šiais laikais sėkmingų mokslininkių moterų turbūt ne ką mažiau nei vyrų. O kaip mokykloje? Ar dar tenka susidurti su stereotipu, kad mokslas – ne merginoms?
– Deja, vis dar susiduriu su tokiu stereotipu. Dažnai pastebiu neigiamą nuostatą, kad moterys esą mažiau gabios tiksliesiems mokslams ar technologijoms. Tačiau aš tikiu, kad mokslas turi būti prieinamas visiems nepriklausomai nuo lyties.
– Kaip manai, kaip galima paskatinti daugiau mergaičių ir merginų susidomėti mokslu?
– Merginų įsitraukimas į mokslą prasideda nuo pasitikėjimo savimi ugdymo. Svarbu ne tik skatinti jas domėtis gamtos mokslais, bet ir parodyti, kad jos yra lygiateisės šios srities narės. Reikia daugiau matomų ir įkvepiančių moterų mokslininkių pavyzdžių, kurie parodytų, kad sėkmė šioje srityje priklauso ne nuo lyties, o nuo darbo, užsispyrimo ir smalsumo. Taip pat labai svarbus aplinkinių palaikymas – šeimos, mokytojų, draugų – kurie padeda įveikti visuomenėje vis dar egzistuojančius barjerus.
– O kurios mokslininkės ir menininkės įkvepia tave pačią?
– Pastaruoju metu vis labiau domiuosi Lietuvos mokslininkėmis ir jų veikla. Viena iš pirmųjų, kuri patraukė mano dėmesį, buvo Urtė Neniškytė – apie ją sužinojau maždaug prieš trejus metus visiškai atsitiktinai, naršydama internete. Tuomet atradau jos paskaitas apie smegenų veiklą, kurios mane iškart sudomino ir paskatino giliau domėtis neurobiologija. Taip pat visai neseniai mano akiratyje atsirado ir kita mokslininkė – Miglė Tomkuvienė. Apie ją sužinojau visai neseniai, kai gavau dovanų jos knygą ,,Kodas RNR”. Skaitydama šią knygą, ne tik sužinojau daugiau apie RNR vaidmenį gyvybės procesuose, bet ir susidomėjau pačios autorės moksliniais tyrimais. Žinoma, domiuosi ir menu bei šiuolaikinėmis menininkėmis. Visai neseniai atradau Dana Schutz – jos darbai vizualiai įspūdingi, o vaizduojami personažai tikrai pritraukia dėmesį ir suteikia įkvėpimo mano kūrybai.
– Ačiū už pokalbį. Kuo geriausios kloties tavo pasirinktame kelyje ir iki kitų susitikimų!
Kalbino Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centro komunikacijos specialistė Martyna Bakaitė-Burokienė